Literatūra

Autorius: LFR stud. Inga Jarmoškaitė

Bhagavad-gita – tikras išminties lobynas, iš kuriuo sėmėsi visų laikų iškiliausi meno, mokslo, politikos veikėjai, tokie kaip: Carl Jung, Hermann Hesse, Aldous Huxley, Ralph Waldo Emerson, Henry David Thoreau ir daugelis kitų. Šis šventraštis – viena iš daugelio didžiojo epo Mahabharatos, dar vadinamo šventuoju Indijos istorijos žinynu, dalių. Bhagavad-gita ypatinga tuo, kad joje Pats Dievas kalba apie Save ir atskleidžia absoliutų tikslą: būdus kaip pažinti Viešpatį ir galutinai išsivaduoti iš materialaus pasaulio atliekant transcendentinę meilės tarnybą Krišnai. H. D. Thoreau taip atsiliepė apie šį šventraštį: ,,Lyginant su Bhagavad-gita mūsų šiuolaikinis pasaulis ir jo literatūra atrodo menki ir nereikšmingi ir skaitytojas neras niekur didingesnių ir tyresnių minčių nei Bhagavad-gitoje“ (Bhagavad-gita, 1990).

. . .

Kas kalba visiškai individualia kalba, kuri nesuprantama niekam kitam, tas apskritai nekalba, o kalbantis kalba, kurios sintaksė, stilius visiškai konvencionalūs, praranda kreipimosi ir įtaigos galią. Taigi...
...